圆脸适合什么发型男

?is straipsnis apie Lietuvos sostin?. Apie kaim? Kupi?kio rajone skaitykite straipsnyje Vilnius (Kupi?kis).

Vilnius
Vilniaus panorama su senamies?iu ir verslo centru fone 2021 m.
Vilnius 54°41′13″?. pl. 25°16′59″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstyb?	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldyb?	Vilniaus miesto savivaldyb?
?kūrimo data	1323 m. (pirm? kart? pamin?tas)
Meras	Valdas Benkunskas
Gyventoj? (2025)	600 876
Plotas	286,48 km²
Tankumas (2025)	2 097 ?m./km²
Pa?to kodas	centrinis LT-01001
Vikiteka	Vilnius
Miesto glob?jas (-ai)	?v. Kristoforas
Vietovard?io kir?iavimas (1 kir?iuot?) Vardininkas: Vi??lnius Kilmininkas: Vi??lniaus Naudininkas: Vi??lniui Galininkas: Vi??lni? ?nagininkas: Vi??lniumi Vietininkas: Vi??lniuje
百度 凭借建立社交网络服务网站，25岁的年轻人可以一夜之间变成亿万富翁，这仿佛是书呆子对社会的终极报复。 lot. Vilna, lenk. Wilno, rus. Вильна, Вильно, bltr. В?льня, vok. Wilna, hebr. ‏?????‏‎ = Vilne, jid. ‏??????‏‎

Vilnius – miestas, Lietuvos sostin?. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono savivaldyb?s ir Vilniaus miesto savivaldyb?s centras, yra 20 seniūnij?. Arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. – universitetinis miestas. Sostin?je veikia auk??iausios vald?ios institucijos – Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Seimas, Lietuvos Vyriausyb?, ministerijos, Lietuvos Auk??iausiasis ir Konstitucinis teismai, u?sienio valstybi? ambasados ir atstovyb?s, diplomatin?s misijos, tarptautini? organizacij? atstovyb?s.

1994 m. Vilniaus senamiestis ?trauktas ? UNESCO organizacijos Pasaulio paveldo s?ra??.

Etimologija

Vilnius yra vandenvardinis vietovardis – jam vard? davusi Vilnios up?, tekanti pro miest?. Up?vardis Vilnia sietinas su bendriniu ?od?iu vilnia (bendrin?je kalboje ?sigal?j?s variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia ?inoma ryt? Lietuvos tarm?se. Apie XV a. ?sigal?jo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal t? pat? model? kaip Alyta (up?s vardas) ir Alytus (miesto vardas). Formos per?jim? nuo moteri?kos ? vyri?k? gal?jo lemti ir lenk? kalbos galūn? -o (i? Wilno), kuri da?niausiai ver?iama vyri?ka, o ne moteri?ka gimine. Taip pat gali būti, kad pats ?odis miestas, būdamas vyri?kos gimin?s, tarsi nusako poreik? j? vadinti vyri?ka gimine, kad nebūt? nesusipratim? vienodai vadinant ir up?, ir miest?. Vardo Vilnius vyri?ka forma minima jau M. Dauk?os 1595 m. i?leistame katekizme. Lotyn? kalboje yra i?likusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna.

Geografija

Yra pietrytin?je Lietuvoje, Vilnios ir Neries santakoje, ~20 km ? pietus nuo geografinio Europos centro, 312 km nuo Baltijos jūros.

Pastatai sudaro 20,2 % miesto teritorijos. Mi?kai sudaro 43,9 % miesto, vandenys 2,1 %.

Pavir?ius

?sikūr?s Baltijos auk?tum? kalvyno juostoje, giliai i?rai?ytoje vingiuoto Neries sl?nio. Pietry?iuose pavir?ius kyla ? kalvot? ir sl?niuot? Medinink? auk?tum?, ?iaur?je – ? e?ering? Auk?tai?i? aik?tum?, kurios pietinis pakra?tys – Rie??s auk?tuma – kyla ties ?iaur?s vakariniais miesto pakra??iais (pradedant ?e?kine, Vir?uli?k?mis, Baltupiais, Santari?k?mis). ?iaur?s rytin? miesto dalis plyti Neries-?eimenos ?emumoje. Centrin? miesto dalis yra pla?iame (~5 km) Neries sensl?nyje, kuris link up?s leid?iasi 8 terasomis. Gil? sl?n? taip pat sudaro ir Neries intakas Vilnia. Auk?tumos ? sensl?n? leid?iasi daugiausia sta?iais, raguv? i?rai?ytais, ?altiniuotais ?laitais. Vietomis auk?tumos priart?ja prie pat upi? ir taip d?l erozijos atsiveria skard?iai (pvz., Pū?kori? atodanga, Plikakalnio atodanga, Naujaneri? atodanga).

?emiausia miesto vieta (97 m) yra Neries pakrant?se, o auk??iausiai pavir?ius i?kyla (234 m) Pavilnyje (Rokanti?ki? kalva).

?e?kin?je yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas, ?e?kin?s ozas. Kiti rai?kesni ledyniniai kra?tovaizd?iai – Paneri? kalvynas, Gariūn? sufozinis cirkas, Ras?-Ribi?ki? kalvynas.

Hidrologija

Miestas patenka ? Neries basein?. Up? kerta miest? skersai. I? ryt? ? Ner? labai vinguriuodama teka Vilnia su keletu trump? intak? (Kaukysa, Murle), o pietin? miesto pakra?t? juosia kitas Neries intakas – Vok?. ?iauriniais pakra??iais teka Neries intakas Rie??, be to, ? Ner? miesto teritorijoje ?teka dar keletas smulki? upeli? – Antavilis, Ver?uva, Upel? (su Dvar?ione), Verk?, Turni?k?, Cedronas, Suderv?l?).

Neryje yra susiformavusi? bevard?i? upini? sal? ties Gariūnais, Vingio parku, Turni?k?mis, ta?iau tik viena ties ?v?rynu oficialiai vadinama Bebr? sala.

Yra keletas e?er?: e?eringiausia yra ?iaur?s rytin? dalis, kur Antavili? mi?kuose telk?o Bal?io, Antavilio, Juod?io, Tapeli?, Skarbelio e?erai bei ?iaur?je, ?alia Verki? Rie??s esantis ?ali?j? e?er? e?erynas (Balsys, Gulbinas, Ma?asis Gulbin? e?eras, Raistelis ir kt.). Vakariniame pakra?tyje, prie Pilait?s, telk?o Gelū??s, Salot?s, Baltie?os e?erai. Keli smulkesni e?er?liai (Kair?n? e?eras, Nauj?j? Verki? e?eras) bei tvenkiniai (Cedrono tvenkinys, Jeruzal?s tvenkinys, Rokanti?ki? tvenkinys) telk?o kitur mieste.

?iaur?s rytiniame Vilniaus pakra?tyje plyti ?e?ku?i? pelk?.

Gamta

Pagrindinis ?eldyn? masyvas Vilniuje – vis? ?iaur?s rytin? miesto pus? u?imantis Lavori?ki?-Nemen?in?s mi?k? pakra?tys (Antavili?, Valakampi? ir kt. mi?kai), kur vyrauja ?ilai. ?iaur?je, aplink ?aliuosius e?erus, auga Verki? mi?kas, o rytuose-pietry?iuose auga morenini? kalvyn? vir?ūnes dengiantys mi?kai (Antakalnio, Belmonto, Pavilni?, Liepkalnio), kur vyrauja daugiausia pu?ynai ir eglynai. Per pietin? Vilniaus pus? driekiasi Paneri? mi?kas, kuriame auga vienos auk??iausi? Lietuvos egli?, o u? Pilait?s ir Lazdyn? prasideda Giruli? mi?kas. Centrin?je miesto dalyje yra ma?esni? mi?k? ir park?: Vingio parkas, Kalvarij? parkas, Bernardin? sodas, Kaln? parkas, Misionieri? sodai, Sapieg? rūm? parkas ir kt.

Yra sen?, saugom? med?i? (Sapieg? parko liepa, ?v?ryno liepa, Vingio parko liep? al?ja, Ka?ton? ratas Pili? parke, A?tuoni? klev? ratas Vilei?i? sodyboje ir kt.), ret? augal? rū?i? augavie?i? (Baltupi? augaviet?, kardalapio garbenio augaviet?. Vaizdingiausios vietos saugomos Pavilni? ir Verki? regioniniuose parkuose, ?steigta daug draustini?.

• 
  ?e?kin?s ozas
• 
  Bal?io e?eras
• 
  Vilnios up?
• 
  Vingio parkas (2021)
• 
  Vingio parkas (2014)

Klimatas

Klimatas yra pereinamasis, ?iltos vasaros ir ?altos ?iemos. Vidutin? metin? temperatūra yra +6,6 °C. ?al?iausia saus? (vidutin? temperatūra ?4 °C), o ?il?iausia liep? (vidutin? temperatūra 17 °C). Vidutinis krituli? kiekis – 688 mm.

Pasitaiko ?ilt? vasar? (>30 °C). Galimos savaites besit?sian?ios sausros.

Būna ?alt? ?iem? (naktimis ?30 °C), u???la up?s.

Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Ryt? Lietuvoje, būna storesn?, negu kitur Lietuvoje.

Oro temperatūra matuojama nuo 1770 m. (duomenys i?lik? nuo 1777 m.), krituliai nuo 1887 m.

Vilniaus klimatas
M?nuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Auk??iausia °C	12,3 (2023)	14,4 (1990)	24,7 (2024)	29,0 (2012)	31,8 (1931)	33,4 (1940)	34,9 (1994)	34,9 (1992)	33,1 (2015)	24,5 (1942)	15,5 (2002)	10,5 (1960)	34,9 (1994)
Vid. auk??iausia °C	?1,8	?1,1	3,8	12,1	18,4	20,9	23,2	22,4	16,6	10,2	3,3	?0,7	10,6
Vid. temperatūra °C	?4,1	?3,9	0,1	6,9	12,8	15,6	17,9	17,0	12,0	6,7	1,2	?2,8	6,6
Vid. ?emiausia °C	?6,7	?6,9	?3,5	2,1	7,3	10,6	12,9	12,1	7,8	3,5	?1,1	?5,3	2,7
?emiausia °C	?37,2 (1940)	?35,8 (1956)	?29,6 (1964)	?14,4 (1931)	?4,4 (1995)	0,1 (1982)	3,5 (1977)	1,0 (1966)	?4,8 (1986)	?14,4 (1956)	?22,8 (1890)	?30,5 (1978)	?37,2 (1940)
Krituliai mm	48	37	42	42	64	75	92	73	61	56	46	53	688
Duomenys: Vilniaus klimatas 2016 08 24

Istorija

XIX a. panorama (Zygmuntas Fogelis)

Pavadinimas kil?s nuo mieste tekan?ios Vilnios up?s. Up?vardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvi? kalbos ?od?iu vilnia (bendrin?je kalboje ?sigal?j?s variantas vilnis). Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia ?inoma ryt? Lietuvos tarm?se. Apie XV a. ?sigal?jo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal t? pat? model? kaip Alyta (up?s vardas) ir Alytus (miesto vardas). Vardo Vilnius formos yra u?ra?ytos XVI am?iaus lietuvi?kuose ra?tuose. Lotyn? kalboje yra i?likusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna.

Medalis ?Lietuvos didysis kunigaik?tis Gediminas. Vilniui – 690 met?“ (Lina Kalinauskait?)

Kada ?kurta Vilniaus gyvenviet?, neai?ku. Apie miesto ?kūrim? sukurta Gele?inio Vilko legenda. V?lyvojo bronzos am?iaus (XIII a. iki m. e.), ankstyvojo gele?ies am?iaus, bei rom?ni?kojo laikotarpio prad?ioje (III a.), kaip visoje Lietuvoje ? rytus nuo ?ventosios up?s ir vakar? Baltarusijoje vyravo brūk?niuotosios keramikos archeologin? kultūra. Jos palikuonys, balt? gen?i? gentis – auk?tai?iai. Pats Vilnius pirm? kart? pamin?tas ra?ytiniuose ?altiniuose Lietuvos did?iojo kunigaik??io Gedimino 1323 m. lai?ke Vokietijos miestams. 1387 m. kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaik?tis Jogaila Merkin?je suteik? Vilniui Magdeburgo teises, kurios v?liau tapo pavyzd?iu daugeliui kit? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s miest?. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaik?tis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste ?kūr? universitet?. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo ?yd? kultūros ?iaur?s Europoje centru. 1610 m. Vilni? nusiaub? gaisras, labai nukent?jo Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka ir archyvas.

1934 m. ?em?lapis

?Tvano“ metu 1655 m. ? Vilni? ??eng? Rusijos caras ir miest? pirm? kart? u??m? ir vald? Rusijos armija. Miestas kelias dienas buvo pl??iamas, sudegintas, didel? dalis gyventoj? i??udyta. Nors rusai paliko miest? po 13 met?, bet Vilniaus augimas ilgam buvo sustabdytas. ?iaur?s karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilni? buvo u??musi ?ved? kariuomen?. XVIII a. miesto augim? stabd? dideli gaisrai 1737 m., 1748 m., 1749 m.

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, kaip ir visa Lietuva, Vilnius buvo Rusijos imperijos sud?tyje, buvo gubernijos centras. Po 1831 m. sukilimo Rusijos vald?ia u?dar? Vilniaus universitet? kaip nacionalistini? j?g? ?idin?. Vilnius vyst?si kaip Rusijos gubernijos sostin?, ta?iau tur?jo ir regionin? reik?m?. Carme?iu Vilnius buvo generalgubernijos sostin?, ?iaur?s-Vakar? kra?to centras.

1915–1918 m. Vilni? buvo u??m? vokie?iai. 1920 m. miest? okupavo ir netrukus aneksavo Lenkija, Lietuvos sostin? perkelta ? Kaun?. 1919–1939 m. Vilniuje veik? lenki?kas Stepono Batoro universitetas. 1931 m. miest? i?tiko did?iulis pavasario potvynis – Neris buvo pakilusi 825 cm vir? nulin?s ?ymos, u?lieti net Vilniaus arkikatedros rūsiai.

1939 m. prasid?jus Antrajam pasauliniam karui Raudonoji armija u??m? Vilni?. 1939 m. Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 1940 m. vasar? kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Soviet? S?jungos. 1941 m. vasar? vokie?i? kariuomenei u??mus Lietuv?, did?ioji dauguma ?yd? gyventoj? tapo nacionalsocialist? vykdytos ?yd? naikinimo politikos aukomis. Daugelis j? buvo suvaryti ? get? Vilniaus senamiestyje, i?ve?ti ? koncentracijos stovyklas ir ten nu?udyti. Per kar? sugriauta apie 40 % nam?.

Vilniaus panorama (1944 m., fotografas Janas Bulhakas)

1944 m. Vilni? u??m? sovietai, jis tapo Lietuvos SSR sostine, atstatytas po karo nuniokojim?. Prasid?jo daugiabu?i? nam?, nauj? Vilniaus rajon? statyba. Lietuv? rusinant ? statomas Vilniuje gamyklas perkelti kitatau?iai darbininkai, Vilniaus teritorijoje ?iaur?s miestelyje dislokuota soviet? armijos divizija. Nuo 1963 m. regiono gele?inkeliai tapo pavaldūs Pabaltijo gele?inkelio Rygos valdybos Vilniaus apygardai.

Pokariu Vilniuje spar?iai vyst?si ekonomika: ma?in? pramon?, metalo apdirbimas, statyb?, medienos, lengvoji, maisto, chemijos pramon?. ?kurtos didel?s stakli? gamyklos (?Komunaras“, ??algiris“), elektrotechnikos gamykla ?Elfa“, bald? kombinatai, konditerijos fabrikas ?Pergal?“, siuvimo fabrikas ?Lelija“, plastiko, skai?iavimo ma?in? gamyklos, ma?in? kombinatas. Pastatyta Vilniaus termofikacin? elektrin?.

1987–1991 m. Vilniuje vyko masiniai mitingai, nukreipti prie? sovietin? re?im?. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pasiskelb? nepriklausomyb? nuo Soviet? s?jungos. 1991 m. sausio 9 d. sovietai atsiunt? ? Vilni? kari?, kurie sausio 13-?j? u??m? Televizijos bok?t?, nu?ud? 14 ?moni?.

1994 m. Vilniaus senamiestis ?trauktas ? UNESCO Pasaulio kultūros paveldo s?ra??. 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine.

Savivaldyb?

Savivaldyb?s pastato fasadas

Miesto savivaldyb? priklauso Vilniaus apskri?iai. Vienintel? miesto savivaldyb? Lietuvoje, apimanti ne vien? miest? (kaip kit? miest? savivaldyb?s), bet du miestus (Vilni? ir Grigi?kes) bei tris kaimus (Grigi?ki? seniūnijoje). Savivaldyb?s teritorijoje telk?o 18 e?er?.

Savivaldyb?s atstovaujamoji vald?ia – Vilniaus miesto savivaldyb?s taryba, vykdomoji vald?ia – Vilniaus savivaldyb?s administracija.

Ekonomika

?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Miesto logotipas

Baltijos ?ali? finansinis centras. Mieste daug stambi? Lietuvos ?moni? ir visi Lietuvos bankai. Jis pasi?ymi spar?iausiais augimo tempais, auk??iausiu BVP vienam gyventojui. Taip yra d?l sostin?s statuso, vald?ios institucij? i?sid?stymo, u?sienio investicij?.

2020 m. prad?ioje mieste veik? ~37 tūkst. ?mon?s, kuriose dirbo ~358 tūkst. ?moni?.^{[reikalingas ?altinis]}

2019 m. Vilniaus savivaldyb?s biud?etas sudar? ~660 mln. eur?.^{[reikalingas ?altinis]}

2019 m. mieste pastatyti 4792 gyvenamieji namai. I? j? 1998 1–2 but? gyvenamieji namai ir 2794 trij? arba daugiau but? gyvenamieji namai. Atlikti statybos darbai, to meto kainomis vertinami, 915 mln. EUR.^{[reikalingas ?altinis]}

2018 m. Vilniaus apskrityje vienam gyventojui teko 23 400 EUR BVP. Tai daugiau nei du kartus vir?ijo Alytaus, Marijampol?s, Taurag?s, Tel?i? ir Utenos apskri?i? rodiklius. Palyginti su 2017 m., sukurto BVP dalis padid?jo 1,1 %.

Sostin?s regione buvo sukurta 18,9 mlrd. eur? (41,8%) Lietuvos BVP. BVP vienam gyventojui 1,8 karto vir?ijo Vidurio ir vakar? Lietuvos regiono lyg?.

2018 m. tiesiogin?s u?sienio investicijos, tenkan?ios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje buvo 20 586 EUR ir i? viso sudar? 11,4 mlrd. EUR.

Pagaminama 16% Lietuvos gamini?. Veikia 2 ?ilumin?s j?gain?s, kiti svarbūs objektai.

Vilniaus turizmo sektorius spar?iai auga ir ?enkliai papildo miesto biud?et?.

	Turist? skai?ius Vilniaus apgyvendinimo ?staigose1
	2014	2015	2016	2017	2018	2019
U?sienie?iai	764 617	799 954	842 632	876 053	970 577	1 090 113
Lietuvos gyventojai	163 786	178 887	189 622	194 683	230 281	266 654
Visi turistai:	928 403	978 841	1 032 254	1 070 736	1 200 858	1 356 767

1 — Apgyvendinimo ?staigos – vie?bu?iai ir pana?ios laikinos buvein?s; poilsiautoj? ir kitas trumpalaikis apgyvendinimas; poilsin?s transporto priemon?s, priekab? aik?tel?s ir stovyklaviet?s.

Susisiekimas

Tiltai

Baltasis tiltas

Liubarto tiltas

?irmūn? tiltas

Yra 13 tilt? per Ner? (3 p?s?i?j?), >20 tilt? per ma?esnes upes – Vilni?, Ver?uv?, Baltup? ir kitas.

Tiltai per Ner? (prie? srov?): Gariūn? tiltas Buk?i? tiltas (p?s?i?j?) Lazdyn? tiltas Vingio parko tiltas (p?s?i?j?) Liubarto tiltas ?v?ryno tiltas Gele?inio Vilko tiltas Baltasis tiltas (p?s?i?j?) ?aliasis tiltas Mindaugo tiltas ?irmūn? tiltas ?ilo tiltas Valakupi? tiltas

Svarbesni tiltai per Vilni? (prie? srov?): Pilies tiltas Dail?s akademijos tiltas Bernardin? tiltas U?upio tiltas Paplaujos tiltas Zaras? tiltas Belmonto tiltas Stepono Batoro gatv?s tiltas Rokanti?ki? gele?inkelio tiltas Pergal?s tiltas Linksmosios gatv?s tiltas

Keliai

I?eina 2 automagistral?s:  A1  Vilnius–Kaunas–Klaip?da  ir  A2  Vilnius–Panev??ys .

Ir 5 magistraliniai keliai:  A3  Vilnius–Minskas  (? Medininkus),  A4  Vilnius–Var?na–Gardinas  (? Druskininkus),  A14  Vilnius–Utena ,  A15  Vilnius–Lyda  (? ?al?ininkus) ir  A16  Vilnius–Prienai–Marijampol? .

Vie?asis transportas

Vilniaus autobusas Solaris Urbino 18 ir troleibusas Solaris Trollino 12 (fone)

Vie??j? transport? valdo ?mon?s ?Vilniaus vie?asis transportas“ ir ?Transrevis“. Kursuoja 20 troleibus? mar?rut?, 6 greitieji mar?rutai ir 72 autobus? mar?rutai. Did?iausias numeris yra 116. Pirmoji linija nutiesta 1955 m., pirmieji troleibusai mieste ?m? kursuoti 1956 m. Yra Vilniaus funikulierius.

2012 m. prad?ioje ? gatves i?ried?jo Lietuvoje surinkti troleibusai ?Amber Vilnis 12 AC“.

2013 m. liepos 1 d. ?sigaliojo vie?ojo transporto poky?iai. Atsirado 5 greitieji autobus? mar?rutai, atsirado prive?amieji mar?rutai, juose ?rengtos papildomos stotel?s. Nebeliko dalies mar?rut?, pasikeit? mar?rut? trasos ir grafikai, mar?rut? numeracija.

2024 m. rugpjū?io 22 d. prasid?jo Vilniaus troleibus? atnaujinimo projektas – ? sostin?s gatves i?va?iavo pirmieji 20 nauj? ??koda 32 Tr“ troleibus?. Iki 2025 m. kovo m?nesio Vilniuje i? viso bus naudojamas 91 naujas tokio tipo troleibusas.

Yra Vilniaus gele?inkelio stotis, Vilniaus tarptautinis oro uostas, Vilniaus autobus? stotis.

Veikia privatūs autobus? ve??jai (?Eurolines“, ?Ollex“).

Nuo 2025 m. liepos 26 d. Neries up?je prad?jo veikti elektrini? keleivini? laiv? sistema, jungianti penkias prieplaukas mieste: Verslo trikamp?, ?v?ryno tilt?, Balt?j? tilt?, ?ali?j? tilt? ir Karaliaus Mindaugo tilt?. 2025 m. ruden? sistem? aptarnaus 4 tokio tipo laivai.

Bevielis internetas

Veikia de?imtys nemokamo Wi-Fi zon?:

• Vokie?i? gatv? ir ??ili kaimo“ lauko restoranas
• Rotu??s aik?t?
• Konstantino Sirvydo skveras
• Stanislovo Moniu?kos skveras (prie ?v. Kotrynos ba?ny?ios)
• Mokytoj? nam? kiemelis
• Baltojo tilto poilsio zona
• Katedros aik?t?
• Odmini? skveras (prie?ais Katedros aik?t?)
• Vinco Kudirkos aik?t?
• Vilniaus gatv?
• Europos aik?t?

Gyventojai

?iame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi – Atnaujinti grafik?, be paai?kinimo paveiksl?lis Jeigu galite, atnaujinkite informacij? ir i?trinkite ?? prane?im?.

Vilniaus gyventoj? pasiskirstymas pagal gimimo metus

Demografin? raida tarp 1769 m. ir 2023 m.
1769 m.	1811 m.	1818 m.	1823 m.	1834 m.	1859 m.	1860 m.	1875 m.	1889 m.	1897 m.sur.
17 500	56 300	33 600	46 700	52 300	58 200	60 040	82 700	109 329	154 532
1909 m.	1916 m.	1919 m.	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.	1941 m.	1944 m.	1951 m.	1959 m.sur.
205 200	140 800	128 500	167 400	195 071	209 442	270 000	110 000	179 000	236 100
1970 m.sur.	1979 m.sur.	1983 m.	1987 m.	1988 m.	1989 m.sur.	1991 m.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.
372 000	475 825	525 000	566 000	578 500	582 500	597 700	542 287	542 782	542 932
2017 m.	2021 m.sur.	2023 m.	-	-	-	-	-	-	-
545 033	546 155	581 475	-	-	-	-	-	-	-
Demografin?s raidos histograma

?iame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi – Atnaujinti duomenis Jeigu galite, atnaujinkite informacij? ir i?trinkite ?? prane?im?.

Kintanti Vilniaus gyventoj? etnin? sud?tis
Metai	Lietuviai	%	Lenkai	%	Rusai	%	?ydai	%	Gudai	%	Kiti	%	I? VISO
1897	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345
1959	79,400	34	47,200	20	69,400	29	16,400	7	14,700	6	9,000	3,8	236,100
2001	318,510	57.5	104,446	18.9	77,698	14.1	300	0.5	22,555	4.1	30,695	5.5	553,904
2012	337,000	63.2	88,380	16.5	64,275	12	N/A	N/A	18,750	3.5	25,710	4.8	535,631

Religin? sud?tis

2011 m.:

• Romos katalikai – 65,5 %
• Sta?iatikiai – 8,9 %
• Sentikiai – 1,0 %
• Evangelikai liuteronai – 0,3 %
• Evangelikai reformatai – 0,2 %
• Musulmonai – 0,1 %
• Jud?jai – 0,1 %
• Kiti – 1,0 %
• Netikintys/nenurod? – 22,7 %

?ymūs ?mon?s

Kultūros ir mokslo lop?ys. Gyveno, dirbo, kūr? Laurynas Stuoka-Gucevi?ius, Adomas Mickevi?ius, ?eslovas Milo?as, Juozas Tumas-Vai?gantas, Mikalojus Konstantinas ?iurlionis, Simonas Stanevi?ius, ?emait?, Simonas Daukantas, Liudas Gira, Petras Cvirka. Gim? ir gyveno smuikininkas–virtuozas Ja?a Heifecas, vaikyst? praleido vienas drabu?i? parduotuvi? tinklo ?Marks and Spencer“ ?kūr?j? Mikelis Marksas.

Miesto objektai

I? kair?s ? de?in?:

• ?v. Onos ir Bernardin? ba?ny?i? ansamblis
• Gedimino bok?tas
• Au?ros vartai
• Pilies gatv?
• ?nipi?k?s
• Lietuvos Respublikos prezidentūra

Auk?tutin? pilis

Gedimino kalno ovalioje aik?tel?je stūkso Vilniaus auk?tutin?s pilies liekanos su Gedimino bok?tu. Kalno auk?tis nuo pap?d?s siekia 47–48 m. Pasi?ymi sta?iais ?laitais (35°–40°).

Katedros aik?t?

Katedros aik?t?

Vilnel?s ir Neries santakoje susiformavusi erdv?, kurioje kaip miniatiūroje atsispindi ne tik Vilniaus, bet ir visa Lietuvos istorija. Visos ?ios istorijos liudininkai yra pagrindin? Lietuvos ?ventykla – Vilniaus arkikatedra, taip pat su miesto ?kūr?ju Gediminu siejamos Vilniaus Auk?tutin? bei ?emutin? pilys. Auk?tutin? pil? mena Vilniaus simboliu tap?s Gedimino bok?tas (nuo kurio atsiveria vieni gra?iausi? vaizd? ? Vilni? ir jo senamiest?), o ?emutin? – ?iandien atkurti XVIII a. pab. nugriauti Valdov? rūmai. Anapus Vilnel?s kalvose matomi Trys kry?iai, sukurti 1916 m. pagal Antano Vivulskio projekt?, kurie ?enklina seniausi? laik? Gedimino Vilni?.

Rotu??s aik?t?

Svarbiausia ?miestieti?kojo” Vilniaus erdv? – nuo vidurma?i? miesto savivald? simbolizavusios Rotu??s aik?t?. Jos centre – klasicistin? Rotu??, sukurta ?ymiausio ?io stiliaus architekto Lietuvoje, Katedros autoriaus Lauryno Gucevi?iaus, savo stiliumi sujungianti dviej? pagrindini? senojo Vilniaus aik??i? – Katedros ir Rotu??s – urbanistinius akcentus. Rotu??s aik?t?s tolimiausiame kampe – ?v. Kazimiero ba?ny?ia, kuri yra vienas ankstyviausi? Baroko paminkl? Vilniuje. Ba?ny?ios kertinis akmuo pad?tas 1604 m. Lietuvos glob?jo karalai?io ?v. Kazimiero kanonizacijai skirt? i?kilmi?, kurios tapo simboline Baroko epochos prad?ia Lietuvoje.

Au?ros Vartai

Nuo Rotu??s aik?t?s Au?ros vart? gatv? veda link vieninteli? likusi? gynybin?s sienos Au?ros vart?. Prie j? yra svarbiausias ?ios vietos akcentas – Au?ros Vart? koply?ia su garsiuoju ?v?. Mergel?s Marijos paveikslu, kur? i?garsino didieji Vilniaus romantikai Adomas Mickevi?ius ir Julijus Slovackis. Au?ros Vart? koply?ia – vienas svarbiausi? ?v?. Mergel?s Marijos kulto centr? visoje Vidurio Europoje, Lenkijoje reik?me ir garsu lygintinas tik su ?enstakavos sanktuariumu. Au?ros Vart? erdv? primena, kad Vilnius yra ??iaur?s Jeruzal?” ne tik d?l vaidmens ?yd? kultūroje. ?ia greta glaud?iasi trys krik??ioni?kos konfesijos. ?alia Au?ros Vart? – dar ir katalik? ?v. Teres?s ba?ny?ia ir karmelit? vienuolynas, o greta – sta?iatiki? ?v. Dvasios cerkv?, kurioje yra XIV a. Vilniaus sta?iatiki? kankini? palaikai. Kitoje gatv?s pus?je u? Jono Kristupo Glaubico projektuot? vart? yra ir graik? apeig? katalik? Bazilijon? vienuolynas bei ?v?. Trejyb?s cerkv?.

Trij? Kry?i? paminklas

Trij? Kry?i? paminklas

Paminklas (trys balti gel?betoniniai kry?iai) Kaln? parke, ant Plikojo kalno (architektas Antanas Vivulskis). Priklauso Vilniaus pili? rezervatui.

Televizijos bok?tas

Auk??iausias (326,4 m) Lietuvos statinys. Yra Karolini?k?se, prie Neries ?laito. 165 m auk?tyje ?rengta kavin? ?Pauk??i? takas“.

Ras? kapin?s

?kurtos 1796 m., vienos seniausi? ir svarbiausi? ?alies kapini?. ?ia palaidoti Jonas Basanavi?ius, Mikalojus Konstantinas ?iurlionis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Romeris, Balys Sruoga ir kiti.

Europos aik?t?

De?iniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, ?sikūrusi Europos aik?t? yra vienas did?iausi? verslo traukos centr? Vilniuje ir Lietuvoje. ?ia ?sikūr?s 2004 m. atidarytas Europos bok?tas – auk??iausias pastatas Baltijos ?alyse, Vilniaus miesto savivaldyb?s, Vilniaus verslo uosto pastatai.

Pam?nkalnis

Pam?nkalnis yra Vilniaus centre (jo vir?ūn?je gerai matomi stovi Profs?jung? rūmai, o giliau – Santuok? rūmai) tarp Pam?nkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvi?.

Da?nai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastar?j? pavadinim? sieja su ant jo baubusiu, neva, did?iuliu tauru, Lietuvos giri? karaliumi (tuo pakeliant kalno rang? pagal svarbum? ? ?karali?k?“ lyg?), tikra ?io ?od?io kilm? yra nuo dignitoriaus Juozapo Boufalo, kuriam priklaus? kalno ?em? ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kaln? prad?jo vadinti savininko vardu – Góra Bouffa?owa. Dar vienas ?io kalno pavadinimas, anot archeologo Vykinto Vaitkevi?iaus, yra Velniakalnis.

?vietimo ir ugdymo ?staigos

Vis? Vilniaus mokykl? kategorija – Vilniaus mokyklos.

Universitetai

VU kiemeli? ansamblis

• Vilniaus universitetas
• Lietuvos muzikos ir teatro akademija
• Vilniaus dail?s akademija
• Vilniaus Gedimino technikos universitetas
• Vilniaus kolegija
• Mykolo Romerio universitetas

Nevalstybin?s auk?tosios mokyklos:

• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
• Europos Humanitarinis Universitetas
• Vilniaus ?v. Juozapo kunig? seminarija
• Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
• Kazimiero Simonavi?iaus universitetas

Kitos auk?tosios mokyklos:

• Balstog?s universiteto Vilniaus Ekonomikos-informatikos fakultetas

Bendrojo lavinimo mokyklos

• Juozo Tallat-Kelp?os konservatorija
• Nacionalin? Mikalojaus Konstantino ?iurlionio men? mokykla
• Vilniaus lic?jus
• 2 jaunimo mokyklos
• 18 gimnazij?
• 62 vidurin?s mokyklos
• 32 pagrindin?s mokyklos
• 21 pradin? mokykla
• 14 mokykl?-dar?eli?

Profesinio mokymo ?staigos

• Slaugos darbuotoj? tobulinimosi ir specializacijos centras
• Ugniagesi? gelb?toj? mokykla
• Vilniaus Jeruzal?s darbo rinkos mokymo centras
• Vilniaus statybinink? rengimo centras
• Vilniaus ?irmūn? darbo rinkos mokymo centras
• Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla
• Vilniaus gele?inkelio transporto ir verslo paslaug? mokykla
• Vilniaus komunalini? paslaug? mokykla
• Vilniaus paslaug? verslo darbuotoj? profesinio rengimo centras
• Vilniaus technologij? ir verslo profesinio mokymo centras
• Vilniaus technologij? mokymo ir reabilitacijos centras
• Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla
• Pasienie?i? mokykla (Medininkuose)
• Vilniaus technologij?, verslo ir ?em?s ūkio mokykla (Baltojoje Vok?je)
• Mokykla ?Art of Beauty“
• Kompiuterini? program? mokymo centras
• Respublikinis energetik? mokymo centras

Bibliotekos

• Nacionalin? Martyno Ma?vydo biblioteka
• Vilniaus apskrities Adomo Mickevi?iaus vie?oji biblioteka
• Vilniaus miesto savivaldyb?s centrin? biblioteka
• Vilniaus universiteto biblioteka

Kultūra

Senamiestis

1994 m. ? UNESCO Pasaulio paveldo s?ra?? ?trauktas urbanistikos paminklas. Kartais vadinamas did?iausiu Europos senamies?iu. ??lik? autenti?k? XIV–XIX a. pastat?. Miestas yra vienas i? Europos plyt? gotikos kelio sto?i?.

Religija

Yra 23 vienuolynai (daugiausiai Lietuvoje).

Katalikai

?v. Onos ba?ny?ia

Yra ~40 ?vairi? stili? katalik? ba?ny?i? (daugiau apie jas ?r. ?ia, koply?ias – ?ia):

• Dievo Apvaizdos, ?v?. J?zaus ?irdies parapijos ba?ny?ia;
• Vis? ?vent?j? ba?ny?ia;
• ?v. apa?tal? Pilypo ir Jokūbo ba?ny?ia;
• ?v. Teres?s ba?ny?ia;
• ?v. arkangelo Rapolo ba?ny?ia;
• ?ventosios Dvasios ba?ny?ia
• ?v. apa?tal? Petro ir Povilo ba?ny?ia;
• ?v. Mikalojaus ba?ny?ia
• ?v?. Mergel?s Marijos Nekaltojo Prasid?jimo ba?ny?ia;
• ?v. Onos ba?ny?ia
• ?v. Jono Krik?tytojo ir ?v. Jono apa?talo ir evangelisto ba?ny?ia;
• Vilniaus arkikatedra bazilika
• Au?ros Vart? ?v?. Mergel?s Marijos, Gailestingumo Motinos, koply?ia.

Sentikiai

1825~1830 m. ?sikūr? sentikiai. Viena did?iausi? sentiki? bendruomeni? Baltijos ?alyse. Jiems priklauso 1904–1905 m. pastatyta Vilniaus ?v?. Dievo Motinos U?tar?jos sentiki? cerkv?, nuo XIX a. prad?ios veikian?ios kapin?s.

Kitos religijos

Yra Vilniaus Dievo Motinos ?mimo ? Dang? katedra, Vilniaus ?v. Dvasios vienuolyno katedra su vienuolynu ir kitos sta?iatiki? cerkv?s (daugiau jas ?r. ?ia), Vilniaus evangelik? liuteron? ba?ny?ia, Vilniaus evangelik? reformat? ba?ny?ia, dvi ?yd? religin?s bendruomen?s, morse stiliumi statyta ?yd? sinagoga, musulmon? sunit? bendruomen? ir kt.

• 
  Vilniaus Dievo Motinos ?mimo ? Dang? katedra
• 
  Vilniaus sinagoga

Sportas

Yra ?algirio stadionas, LFF stadionas, Vingio parko stadionas, Kaln? parko stadionas, ?Avia Solutions Group“ arena (iki 2020 m. lapkri?io ?Siemens“ arena), Pramog? arena, ?Sportima arena“. Did?iausias plaukimo baseinas – sportinis, 50 metr? Lazdyn? baseinas.

2011 m. rugs?jo 7–12 d. ?Siemens“ arenoje vyko XXXVII Europos vyr? krep?inio ?empionato antrojo etapo var?ybos.

Miestui atstovauja ?Ryto“, ?Sakal?“ ir ?Perlo“ krep?inio klubai, taip pat ??algirio“ futbolo klubas.

Literatūra

• Vilnius. Mūs? Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1964. – 79 psl.
• Вильна. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1 (1) : Аа — Вяхирь. С.-Петербургъ, 1905., 422 psl. (rus.)
• Vilna or Wilno. (angl.) Encyclop?dia Britannica, Eleventh Edition, Т. XXVIII (28) : Vetch - Zymotic diseases. Inc.-New York:, 1910–1911., 88 psl.
• Vilna, Russia (Capital). (angl.) Classic Encyclopedia. Based on the 11th Edition of the Encyclopaedia Britannica (pub. 1911). Interaktyvi.
• Vilna, or Wilno. (angl.) Online Encyclopedia. Based on the 11th Edition Encyclopedia Britannica, first published in 1911. Interaktyvi.

Nuorodos

Apie Vilni?

• vilnius.lt / Oficiali miesto svetain?
• vilnius-airport.lt / Vilniaus oro uostas
• skyscraperpage.com / Vilniaus auk??iausi? pastat? diagrama
• vilniauszinia.lt / Vilniaus renginiai, parodos, pramogos

?em?lapiai

• google.com / Vilniaus miesto ribos
• archive.org / panoramas.lt / Vilniaus ?em?lapis su panoramomis Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto.
• zemelapis.info / Vilniaus miesto ?em?lapis
• balticmaps.eu / Vilniaus centro ir senamies?io ?em?lapis
• maps.lt / Vilniaus senamies?io palydovin? nuotrauka
• google.co.uk / Vilniaus ?em?lapis su nuotraukomis
• archive.org / vilniauszemelapis.lt / Vilniaus ?em?lapis Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto.

Nuotraukos

• gigapan.org / Vilniaus panorama
• plakatai.my1.ru / Senojo Vilniaus vaizdai
• archive.org / freewebs.com / Vilnius 1980 m. (nuotrauk? albumas) Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto.

?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.