车市精英会207 孟镝：预测新年车市走向为时尚早

Kitos reik?m?s – Medicina (reik?m?s).

Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis

百度 他说：中国的军事现代化是重组和增强中国防卫力量的史无前例的重大工作，强化中国军队的战斗力、战略、信条、部队编制是与中国谋求地区乃至全球利益相一致的野心勃勃的举措。

Medicina (lot. ars medicinae 'gydymo menas') – mokslo ir praktikos visuma apie ?mogaus ir gyvūn? sveikat?, ligas, j? profilaktik? ir gydym?. Lyg? lemia ekonomin? ir socialin? ?alies santvarka, gamtos ir technikos moksl?, kultūros laim?jimai. Medicina yra sritis padedanti u?kirsti keli? ligai, j? diagnozuoti ir gydyti.

?iuolaikin? medicina diagnostikai, gydymui ir susirgimui ar traum? prevencijai pritaiko biomedicinos mokslus ir tyrimus, genetikos ir medicinos technologij? ?inias da?niausiai vykdant vaist? terapijas ar chirurgij?. Terapija yra gan ?vairi: psichoterpija, i?oriniai ?tvarai ir trakcija, protezai, biologin?s med?iagos, vaistai, jonizuojanti radiacija ar kitos priemon?s.

Auk??iausias ?vertinimas, kuriuo apdovanojama medicinoje yra Nobelio prizas Fiziologijoje ar Medicinoje. Juo apdovanojama nuo 1901 m. Nobelio asambl?joje.

Klinikin? praktika

Klinikin?je praktikoje gydytojai asmeni?kai ar komandoje ?vertina pacientus tam, kad diagnozuot?, gydyt? ir apsaugot? nuo ligos naudojant klinikin? nuosprend?. Gydytojo–paciento santykiai ?prastai prasideda nuo paciento ligos istorijos nagrin?jimo ir medicinini? tyrim?, sekami medicinin?s apklausos ir fizinio i?tyrimo. Baziniai diagnostiniai medicininiai ?rankiai (pavyzd?iui: stetoskopas, lie?uvio nuleid?jas) yra da?nai naudojami. Po i?tyrimo d?l po?ymi? ir apklausus paciento simptomus gydytojas gali u?sakyti medicininius tyrimus (pavyzd?iui, kraujo tyrim?), paimti biopsij?, ar i?ra?yti vaist? ar kit? terapij?. Diferencin?s diagnostikos metodu yra i?braukiamos būsenos apibūdintos apklausos metu. Per susitikim? tinkamai informavus pacient? apie visus tiesiogiai susijusius faktus yra svarbus gydytojo–paciento santykiams bei tolimesn?je pasitik?jimo tarp gydytojo ir paciento pl?troje. Medicininis susitikimas tada būna dokumentuojamas ? medicininius ?ra?us, kurie yra legalus dokumentas daugelyje jurisdikcij?. Po to sekantys susitikimai gal?t? būti trumpesni, ta?iau turi sekti t? pa?i? bendr? procedūr?.

Medicinin? apklaus? sudarantys komponentai:

1. Pagrindinis nusiskundimas: prie?astis dabartiniam medicininiam vizitui. ?ie nusiskundimai yra tam tikra prasme simptomai. Nusiskundimai i?rei?kiami paciento ?od?iais ir yra u?ra?omi kartu su kiekvieno i? j? trukme. Jie dar vadinami pateiktais nusiskundimais.
2. Dabartin?s ligos ar nusiskundimo istorija: chronologine seka i?d?stomi simptomai bei tolesnis kiekvieno sistemos i?ai?kinimas.
3. Dabartin? veikla: profesija, hobiai, k? pacientas i? ties? veikia.
4. Vaistai (Rx): kokius vaistus pacientas vartoja ?skaitant receptinius, nereceptinius bei nam? priemon?s, taip pat kaip ir alternatyvos bei ?oleli? preparatai. Nepamir?tamos paciento alergijos.
5. Buvusi medicinin? istorija: sutampan?ios medicinin?s problemos, buvusios hospitalizacijos ir operacijos, susi?eidimai, praeities infekcin?s ligos ir/arba skiepai, ?inom? alergij? istorija.
6. Socialin? istorija: gimimo vieta, gyvenamoji vieta, ?eimynin? pad?tis, socialin? ir ekonomin? būkl?, ?pro?iai (?skaitant dietos, vaist?, tabako ar alkoholio).
7. Gimin?s polinkis sirgti: i?vardijamos ligos ?eimoje, kurios gali ?takoti pacient?. Naudojamas ir gimin?s medis.
8. Organ? sistem? ap?valga (sistem? apklausa): papildom? klausim? u?davimas, kurie gal?jo būti praleisti buvusios medicinin?s istorijos rinkimo metu. Bendras teiravimas (pavyzd?iui: ar pasteb?jote svorio ma??jim?? Poky?ius miego kokyb?je? Kar??iavim?? Gumb?? Guz?? Patinim?? Ir t. t.). Be to klausiama apie kūno pagrindini? organ? sistemas (?irdies, plau?i?, vir?kinamojo trakto, ?lapimo organ? sistemos ir t. t.)

Fizinis i?tyrimas yra paciento i?tyrimas d?l ligos po?ymi?. Sveikatos apsaugos teik?jas panaudoja regos, klausos, lytos, ir kartais kvapo (pavyzd?iui, infekcijos, uremijos, diebetin?s ketoacidoz?s atvejais) jutimus. Atliekami keturi pagrindiniai veiksmai per fizin? i?tyrim?: ap?iūra, ap?iuopa, perkusija, auskultacija. ?i seka gali būti pakei?iama priklausomai nuo pagrindini? i?tyrimo tiksl? (pavyzd?iui: s?narys gali būti ap?iūr?tas naudojant tik ?i?vaizd?, pojūt?, judes?“.

?Daktaras“, Seras Luke Fildes (1891 m.)

Pilnos klinikin?s ap?valgos metu nagrin?jama:

1. Gyvybini? po?ymi?, kaip: ūgis, svoris, kūno temperatūra, kraujo spaudimas, pulsas, kv?pavimo da?nis ir deguonies koncentracija hemoglobine
2. Bendras paciento stovis bei specifini? ligos indikatori? kaip: mitybos būkl?, geltai būdingi po?ymiai, pabalimas, abnormalūs nag? formos poky?iai bei kt.)
3. Oda
4. Ausys, nosis, ir gerkl? (Otorinolaringologija) galva, akys
5. Kardiovaskuliarin? (kraujotakos) sistema (?irdis ir kraujagysl?s)
6. Kv?pavimo sistema (didieji ortakiai ir plau?iai)
7. Pilvas ir tiesioji ?arna;
8. Lytiniai organai (ir n??tumas, jei pacient? yra ar gali būti n???ia)
9. Atramos-jud?jimo sistema (?skaitant stubur? ir galūnes)
10. Neurologija (s?mon?, budrumas, smegenys, rega, galviniai nervai, nugaros smegenys, periferin? nerv? sistem? (PNS) sudarantys nervai ir kt.)
11. Psichiatrija (orientacija, psichin? būkl?, fakt? apie nenormal? suvokim? ar m?stysen? rinkimas ir kt.).

Gydytojas da?nai gilinasi ? pagrindines, i?ry?kintas interes? sritis medicinin?je paciento istorijoje ir nebūtinai ?traukt? visk?, kas buvo i?vardinta auk??iau.

Medicinin?s laboratorijos ir diagnostikos tyrim? rezultatai gali būti surenkami esant būtinybei. Medicininio sprendimo sudarymo procesas susideda i? analiz?s ir sintez?s visos s?ra?e auk??iau i?vardintos informacijos tam, kad būt? galima ?tarti galimas diagnozes (diferencini? diagnozi?), kartu su tuo, kas turi būti padaroma tam, kad pasiekti galutin? diagnoz?, kuri paai?kint? paciento problem?.

Gydymo planas gal?t? susidaryti i?: papildom? laboratorini? tyrim? u?sakymo, terapijos prad?ios, siuntimo pas specialist? ar akylaus steb?jimo.

?is procesas yra naudojamas ir bendrosios praktikos (?eimos medicinos) gydytoj? ir specialist?. Diagnozavimas gali u?trukti kelias minutes, jei problema yra paprasta, ar iki keleto savai?i?, jei pacientas buvo hospitalizuotas su ?mantriais simptomais ar keleto organizmo organ? sistem? sutrikimais, dirbant kartu su keliais skirtingais specialistais.

Medicinos istorija senov?s civilizacijose

Mesopotamija

2000 m. pr. m. e. Babilono karalius i?leido (i?kal? bazalto stulpe) ?statymus reglamentuojan?ius ligoni? ir gydytoj? santykius. To meto liaudies gydytojai mok?jo atlikti kataraktos operacij?. Gyventojai tur?jo medicinos deiv?, gydymo, motin? ir vaik? glob?j? – I?tar, naudojo amuletus, talismanus.

Buvo dvi medicinos rū?ys:

1. Asu – liaudies medicina;
2. A?ipu – ?yni?, burtinink? medicina.

Bei trys lig? nustatymo būdai:

• lot. inspectio – ap?iūra
• lot. palpatio – ap?iuopa
• lot. anamnesis – ligos istorija

Tik?jo animizmu.

Mesopotamijoje rastas seniausias Farmacijos tekstas – Nipūro dantira?tis – lentel? su 15 recept?.

Senov?s Egiptas

?i civilizacija tik?jo, jog ?mogaus kūnas sudarytas i? keturi? prad?:

1. Ugnies
2. ?em?s
3. Oro
4. Vandens

Naudojamas valomasis gydymas (lot. ex vacua) – vaistai skatinantys v?mim?, atsikos?jim?, viduri? laisvinamieji. Tik?jo gydymo dievu – Totu (vaizduojamas su Ibio snapu), Anubiu – jis i?mok?s balzamuoti kūnus.

• Bruk?o Beng?o papirusas – 2000 met? am?iaus seniausias Pediatrijos ?altinis.
• Mirusi?j? knyga (1550 m. pr. m. e.)
• Smito (Imhotepo) papirusas (1600 m. pr. m. e.) – chirurgijos duomenys, pirmasis medicinos etikos problemas aptariantis veikalas. Imhotepas – faraono ?ynys, medikas.
• Eberso papirusas (1500 m. pr. m. e.) – 700 vaist?, 29 aki? ligos atvej?, odos lig?, kar??iavimo, pilvo srities ligos. Gyvyb? slypi kv?pavime, o ?irdis – kraujo sistemos apytakos centras, kraujotaka. I?duoda to meto sveikatos pobūd?.
• Kahuno papirusas (1350 m. pr. m. e.) – apra?ytos ginekologin?s, veterinarin?s ligos. Veterinarija, aku?erija; Ha?i?as – vaistai nuo skausmo; Mandragora – afrodiziakas.

Senov?s Kinija

?i civilizacija man?, kad organizm? sudaro 5 elementai:

1. Ugnis
2. ?em?
3. Medis
4. Metalas
5. Vanduo

Tik?jo vyri?ku ir moteri?ku pradu – jan ir in. Nuo raup? (variola vera) gyd?si ypatingai – paimdavo pūsli? pūlius, juos i?d?iovindavo ir ?trindavo ? nos?, toks ?mogus persirgdavo lengva ligos forma. ?vairi? lig? gydymui naudojo akupunktūr? (?inojo 388 aktyvius kūno takus), moksl?, masa?us. Buvo leista skrosti lavonus.

Senov?s Indija

Man?, jog ?mogaus organizmas sudarytas i?:

1. Tul?ies
2. Gleivi?
3. Oro

• Karalius Manu i?leido ?statym? rinkin?, kuriame buvo ir medicin? lie?ian?i? nutarim? – ai?kintas lig? atsiradimas d?l klimato poky?i?, nevisavert?s mitybos, pateikti higienos reikalavimai: ligoniai negali liesti maisto, negalima prie nam? pilti ?iuk?li?, atsik?lus privaloma nusiprausti ir i?sivalyti dantis.
• Ajurvedose – 1000–800 m. pr. m. e. medicinin?se knygose – apra?yta medicina. Viena knyga priklauso Su?rutai, kuris buvo garsus to meto plastikos chirurgas – ?aizd? siuvimui naudoj?s did?i?sias skruzdes (d?davo jas ant ?aizdos kra?t?, o kai jos ap?iodavo juos, nusukdavo skruzd?ms galvas, i?siskyrusi rūg?tis dar ir dezinfekuodavo ?aizd?).

Ligos diagnozavimui naudojo:

• Ap?iuop?
• Ap?iūr?
• Kar??io ir skausmo matavim?

Asklepijaus statula. Asklepijus – graik? medicinos dievas, laikantis simbolin? reik?m? turin?i? Asklepijaus lazd?

Senov?s Graikija

Tik?ta medicinos dievu – Asklepijumi. Homeras ra??, jog jis tur?jo du sūnus (Machaon? ir Podavilij?) ir dvi dukras (Hig?j? ir Panac?j?). Asklepijaus garbei buvo statomos ?ventyklos – Asklepionai, kiparis? girait?se, prie vandens ?altini?. ?ventyklose būdavo patalpa abaton – skirta miegui, atliekamos fizin?s ir protin?s procedūros, rodomi spektakliai ligoniams. XII a. medicina atsiskyr? nuo filosofijos ir medicinin?s ?inios buvo perduodamos i? kartos ? kart?, taip susiformavo dvi amatininki?kos mokyklos:

• Koso – atstovai laik?si nuomon?s, kad svarbiausia ne nustatyti diagnoz?, o prognoz? (i?gis ar mirs), taik? bendr? viso kūno gydym?;
• Knidos – atstovai man?, kad svarbiausia diagnoz? ir skyr? prie?simptomin? gydym?.

Hipokratas – ?ymiausias graik? terapeutas, chirurgas, apra?? ?aizdas, i?nirimus, sugalvojo nauj? būd? galvai tvarstyti (Hipokrato kepur?l?), lū?iams tvarstyti – Hipokrato suolelis.

Aleksandrijoje buvo ?kurti mokslinink? namai (NUSEION), ? juos buvo kvie?iami ?vairūs mokslininkai (Archimedas, Ptolem?jus). Namuose gyveno ir du gydytojai – Herofilas ir Eristratas, abu apra?omosios anatomijos pradininkai.

Senov?s Roma

Medicina u?siimdavo ?eimos galva, nesveikus naujagimius mesdavo ? Tiberio up?, paliegusius vergus tremdavo ? ?v. Bartolom?jaus sal? taip i?vengdavo did?iuli? epidemij? ir lig?. Buvo dviej? tip? gydytojai: laisvieji ir belaisviai.

• I a. pr. m. e. atsiranda gydyklos, prie cirk?, term?, bibliotek?.
• ?rengiami sanitariniai ?rengimai – vandentiekiai (aquaeductus aqua appia) ir kanalizacija (cloaca maxima).

Senov?s Romos gydytojai:

• Asklepiadas
• Celsas
• Galenas – i?leido apie 200 veikal?, tyrin?jo vidaus organus, ai?kina kraujo apytak?.

Medicina Lietuvoje

Steigti medicinos mokslo ?staigas Lietuvoje gerokai delsta net ir ?steigus Vilniaus j?zuit? akademij?. 1579 m. baland?io 1 d. Stepono Batoro (1533–1586) suteikta privilegija u? Vilniaus j?zuit? akademijos rib? paliko teis?s ir medicinos mokslus. J?zuitai buvo ?sitikin?, kad, daug?jant teis?s ir medicinos student?, jie gali atsive?ti ?kenksming? ereti?k?“ knyg?, o pasaulie?iai d?stytojai, patys u?sikr?t? erezija, gali j? propaguoti ir Universitete, o tai reik?t? jo su?lugdym? (remiantis Pont-a-Mousson akademijos j?zuitus vizitavusio t?vo Jono Maldonato (SJ) nuomone, i?sakyta 1579 m. baland?io 20 d. lai?ke Lotaringijos kunigaik??iui Karoliui III: …i? patirties ?inome, kad viena de?imtis Teis?s fakulteto student? (kiek j? dabar yra Ponte) pridar? daugiau blogio ir nusi?engim? per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius). To siek? J?zuit? ordino vadovyb? (pvz., Ordino generolas 1615–1645 m. Mucijus Vitelskis ir kt.), nor?dami ?veikti profesori? drausmingum?“ d?l kovos prie? Reformacij? Lietuvos did?iojoje kunigaik?tyst?je.

Feodalin?je Lietuvoje nuolatinio, centralizuoto valstybinio organo atsakingo u? sveikatos apsaug? nebuvo. Nebuvo ir vyriausyb?s sistemos ?statym? tvarkan?i? medik? paruo?im? ir veikl?, j? teises ir pareigas, gydymo ?staig? ir vaistini? veikl?. Tik Didysis kunigaik?tis ir atskiri stambūs magnatai tur?j? savo dvaruose ir rūmuose gydytoj? ir vaistinink?, reguliuodavo j? veikl?, teises, pareigas individualiomis sutartimis bei privilegijomis. Pagal mecenato ir aukotojo nor? buvo kontroliuojamos ?pitol?s ir vaistin?s.

XVII a. pab. i?kilus bur?uazijai, susidar? palankios s?lygos priva?iai praktikuojantiems gydytojams, nes greitai turt?jantis auk??iausiasis miestie?i? luomas prad?jo reikalauti profesionalios medicinos pagalbos, ta?iau negal?jo savo l??omis i?laikyti atskiro gydytojo. Ta?iau naujai atsirandan?ias ligonines ir gydytoj? teises bei pareigas, santykius su pacientais gal?jo nustatyti tik valstybin? vald?ia.

1775 m. Seimas sudar? ?pitoli? komisijas: vien? Lenkijai, kit? – LDK. J? kūrim?si nul?m? J?zuit? Ordino naikinimas, valstyb?s padalijimas. ?pitoli? komisij? tikslas – surinkti duomenis apie esamas ?pitoles, sudaryti j? finansines ataskaitas ir toliau joms vadovauti. Kadangi ?i? komisij? veikla buvo ma?ai veiksminga, 1791 m. ?kurta Policijos komisija, ji ?registravo 200 ?pitoli? LDK. 1797 m. atkurta ?pitoli? komisija ir ?kurta Gydomoji valdyba, atsakinga u? bendr?, administracin? medicinos prie?iūr?. Valdyba pri?iūr?jo medicinos ?staig?, gydytoj? ir kit? medicinos specialist? veikl?, organizavo teismin?-medicinin? ekspertiz?, sudar? u?kre?iam? lig? s?ra??. Gydymo valdybos atstovai administraciniuose vienetuose buvo apskrities gydytojai.

?altiniai

Vikicitatos

Viki?odynas