保姆拟遗赠协议让老人送200万房产 老人昏迷不送医
| Kurd? kalba ?????, Kurd? | |
| Kalbama | Irakas, Turkija, Iranas, Sirija, Arm?nija, Azerbaid?anas |
|---|---|
| Kalban?i?j? skai?ius | 31,5 mln. |
| Vieta pagal kalban?i?j? skai?i? | 33 |
| Kilm? | indoeuropie?i? indoiran?n? iran?n? kurd? |
| Ra?to sistemos | arab?, lotyn? |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba |  Irako Kurdistanas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ku |
| ISO 639-2 | kur |
| ISO 639-3 | kur (ckb, kmr, sdh) |
Kurd? kalba (sav. ????? Kurd?) – viena i? indoeuropie?i? kalb?, priklausanti iran?n? ?akai, vartojama daugiausia kurd?, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano kra?te: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, ma?iau Afganistane, Arm?nijoje, Azerbaid?ane, Pakistane, i?eivijoje Europos ?alyse.
Tarm?s
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Vieningos kurd? kalbos n?ra – tai ?vairi? kalb? ir tarmi? spie?ius, rytuose persiliejantis su pers? kalba ir kitomis iran?n? kalbomis (ypa? luri?). Pagrindin?s kurd? tarm?s ar atskiros kalbos:
- kurmand?i? (?iaur?s vakar?) – kalbama Turkijoje, Irake (Mosulo apylink?se), Irano ?iaur?s vakar? dalyje, Kaukaze (~15 mln. kalban?i?j?);
- sorani? (pietvakari?) – kalbama Sorano kra?te – dab. Irane (Kerman?aho apylink?se) ir Irake (~7 mln. kalban?i?j?);
- gurani? – kalbama Irake, ? pietus nuo Suleimanijos (~0,25 mln.);
- mukri? – kalbama ? pietus nuo Urmijos e?ero;
- zaz? – da?nai laikoma atskira kalba, ja kalbama Turkijos ?iaur?s rytuose (>1,6 mln.).
Fonetika ir gramatika
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kurd? kalbos fonetin? sistem? sudaro 9 balsi? ir 30 priebalsi? fonem?. Balsiai gali būti redukuoti ir neredukuoti, duslieji sprogstamieji priebalsiai – aspiruoti ir neaspiruoti. Kirtis pastovus, paprastai kir?iuojamas paskutinis ?od?io skiemuo.
Daiktavardis ir ?vardis linksniuojami 3 linksniais – tiesioginiu, netiesioginiu ir ?auksmininku. Būdvard?iai nelinksniuojami. Ne?ymimasis artikelis -ek (kil?s i? skaitvard?io ‘vienas’) ?liejamas prie ?od?io galo (êl 'gentis', êlek 'tokia gentis'). Atributiniuose junginiuose vartojami vad. izafetai, t. y. morfemos, jungian?ios pa?ymim?j? ?od? (daiktavard?) su pa?yminiu ir rodan?ios daiktavard?io gramatin? gimin? ir skai?i?: dilê ba? 'gera ?irdis', dilê ?inê 'moters ?irdis' (daiktavard?io dil '?irdis' vyr. g. rodo izafetas -ê); ?ina ba? 'gera moteris' (?in turi mot. g. izafet? -a); dilêd ba? 'geros ?irdys', ?inêd ba? 'geros moterys' (daugiskait? ?ymi abiem gimin?ms bendras izafetas -êd). Skiriasi tranzityvini? ir intranzityvini? veiksma?od?i? asmenavimas.[1]
Vartojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Kurd? kalba patyrusi aplinkini? kalb? (pers?, arab?, turk?) ?tak?, per?musi i? j? nema?ai skolini?.
Ankstyvieji ra?tytiniai ?altiniai kurdi?kai ?inomi nuo XI a. Vieni seniausi? kurd? ra?to paminkl? yra jazid? ?ventra??iai – ?Juodoji knyga“ (Me??efa re?) ir ?Aprei?kimo knyga“ (Kitêba Cilwe). Visgi, kurd? kalba ilgus am?ius buvo ?nekamoji, ja kurta gausi kurd? poezija, pasakojamoji tautosaka. 1787 m. ital? misionierius Mauricijus Garconis i?leido kurd? kalbos gramatik?.
Dabar kurd? kalba yra oficiali Irako Kurdistano kalba, ja transliuojamos radijo, televizijos laidos, leid?iama literatūra. Turkijoje 1980–1991 m. vie?as kurd? kalbos vartojimas buvo draud?iamas.
Kurd? sorani? kalba u?ra?oma arabi?kais ra?menimis, o kurmand?i? – paprastai lotyni?kais.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Kurd? kalba. Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisykl?). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2007