刘嘉玲变身设计师T台首秀 吕燕晒和梁朝伟合影

DNR - paveldimos informacijos ne??ja

百度 近代中国，举步维艰，杨仁山居士对此深有感慨，就目前世界论之，支那之衰极矣，有志之士，热肠百转，痛其江河日下，不能振兴。

Genetika (gr. γενν? 'gimdyti') – biologijos mokslo ?aka, tirianti genetin?s med?iagos koduojam? informacij? (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo d?snius. Termin? ?genetika“ paveldimumo tyrimams apibūdinti pirm? kart? pasiūl? angl? mokslininkas William Bateson (1905 m. baland?io 18 d.) lai?ke, ra?ytame Adam'ui Sedgewick'ui.

Genetin?s med?iagos koduojamos informacijos nulemtas paveldimumas yra labai svarbus, bet ne vienintelis veiksnys, darantis ?tak? organizmo fenotipui (pvz., i?vaizdai, elgesiui). Tam tikr? ?tak? daro aplinkos poveikis. Kiek lemiamas paveldimumas galima ?vertinti lyginant monozigotinius (?identi?kus“) dvynius, kurie turi beveik vienodas DNR sekas, bet skirtingus fenotipus.

Pastaruoju metu populiar?ja genomika, nagrin?janti daugelio gen? tarpusavio (genas-genas) s?veik? bei s?veik? su (genas-aplinka) sistemas.

Istorija

Genetikos pradininku laikomas Gregoras Mendelis, austr? vienuolis, 1865 m. prane?ime ?Versuche uber Pflanzenhybriden“ (?Augal? kry?minimo eksperimentai“) Brno gamtos istorijos draugijai nurod?s tam tikr? ?irni? charakteristik? paveldimumo d?sningumus ir parod?s, kad jie gali būti apra?yti matematin?s statistikos principais. Mokslininkas nustat? kaip paveld?jimo po?ymiai yra perduodami i? kartos ? kart?. Brno mieste dabar galima rasti G. Mendelio bibliotek? ir muziej? Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto..

To meto mokslininkai Mendelio darb? nesuprato ir ne?vertino iki pat XX a. prad?ios (didele dalimi tod?l, kad ?i informacija buvo paskelbta provincijoje ir nepasiek? to meto mokslo centr?), kai jau po G. Mendelio mirties jo atrasti d?sningumai buvo ?peratrasti“ i? naujo.

Lygiagre?iai Mendelio darbams, beveik tuo pat metu (1842-1859) ?arlzas Darvinas suformulavo evoliucijos teorij?.

1953 m. baig?si klasikin?s genetikos era ir buvo pad?ti molekulin?s genetikos pamatai. J. Watson'as ir F. Crick'as, pasinaudodami R. Franklin kristalografiniais DNR analiz?s duomenimis, Nature ?urnale pirm?kart apra?? dvigrandin?s DNR spiral?s struktūr? (1963 m. jiems buvo suteikta Nobelio premija).

Svarbesni genetikos ir genomikos ?vykiai

• 1859 m. – ?. Darvinas i?leid?ia ?Rū?i? kilm?“ (The Origin of Species),
• 1865 m. – G. Mendelis suformuluoja paveldimumo d?snius,
• 1903 m. – atrandama chromosom? reik?m? paveldimumui,
• 1905 m. – A. Garrod suformuluoja ?gimt? ?mogaus metabolizmo klaid? koncepcij?; William Bateson ?veda ?genetikos“ s?vok?,
• 1910 m. – T. Morganas (Thomas Hunt Morgan) parodo, kad genai yra chromosomose,
• 1911-1919 m. – T. Morgano mokykla: Drosophila melanogaster era – chromosomin? teorija, krosingoveris, pirmieji linijiniai genolapiai,
• 1927 m. – fiziniai gen? pasikeitimai pradedami vadinti mutacijomis,
• 1944 m. – ?rodoma, kad DNR yra genetin? med?iaga,
• 1953 m. – nustatoma dvispiral? DNR struktūra (James D. Watson ir Francis Crick),
• 1956 m. – nustatoma, kad normalaus ?mogaus chromosom? skai?ius yra 46,
• 1966 m. – genetinio kodo struktūra,
• 1972 m. – rekombinantin? DNR technologija,
• 1977 m. – F. Sanger, A. Maxam ir W. Gilbert – DNR sekvenavimo metod? sukūrimas,
• 1982 m. – GeneBank sukūrimas,
• 1985 m. – PGR atradimas (Mullis),
• 1990 m. – prad?tas ?mogaus genomo projektas (manoma, kad ?mogus turi ~100000 gen?),
• 2000 m. – sekvenuoti Arabidopsis thaliana ir Drosophila melanogaster genomai,
• 2002 m. – galutinis Mus musculus (pel?s) genomo sekvenavimo variantas,
• 2003 m. – paskelbtas galutinis ?mogaus (Homo sapiens) genomo sekvenavimo variantas. Nurodomas tik?tinas 30000-35000 gen? skai?ius,
• 2004 m. – spalio m?n. nurodomas 20000-25000 gen? skai?ius.

Genetika Lietuvoje

Eksperimentin?s genetika Lietuvoje prad?ta pl?toti 1963 m. Vilniaus universitete.

Genetikos tyrimo sritys

Klasikin? genetika

Klasikin? genetika apima genetikos metodus, taikytus iki atsirandant molekulinei biologijai. Nors genetikos ?inios atsiradus molekulinei biologijai ?ymiai i?sipl?t?, dalis ankstesni? atradim? teb?ra naudingi ir galiojantys (pvz., Mendelio d?sniai).

Klinikin? genetika

Genetikos ?inios taikomos diagnozuojant ir gydant genetini? sutrikim? ar sindrom? sukeltas ligas. ?r. genetinis konsultavimas.

Molekulin? genetika

Molekulin? genetika remiasi klasikin?s genetikos pagrindais, ta?iau labiau domisi gen? struktūra ir funkcionavimu molekuliniame (DNR) lygmenyje. Taikomi klasikin?s genetikos (kry?minimo) ir molekulin?s biologijos metodai. Svarbi molekulin?s genetikos sritis yra molekulin?s informacijos naudojimas nustatant kilm?s modelius ir tuo pa?iu teising? mokslin? organizm? klasifikacij? – tai vadinama molekuline sistematika.

Pagrindin? rutinin? technika PGR – polimerazin? grandinin? reakcija – pamatinis vis? tolimesni? tyrim? etapas, leid?iantis selektyviai pagausinti dominant? DNR fragment?.

Populiacin? genetika

Tiriami genetiniai rei?kiniai populiacijose. Ai?kinami rū?i? adaptacijos ir specializacijos mechanizmai.

Citogenetika

Pagrindinis citogenetikos tyrimo objektas – chromosomos, j? struktūros bei kiekio poky?iai, stambios delecijos. Tiriama mikroskopuojant, taikant molekulinius fluorochromais ?ym?tus DNR zondus (FISH (fluorescence in situ hybridysation) technika) etc. Taip yra diagnozuojamos chromosomin?s ligos.

Susijusios tyrim? sritys

I? genetikos ir biochemijos disciplin? i?augo molekulin?s biologijos mokslas. Genetika glaud?iai siejama su gen? in?inerija, kai organizmo DNR yra kei?iama siekiant tam tikr? praktini? tiksl?.

Pastar?j? met? ?vairi? organizm? genom? (tarp j? ir Homo sapiens) s?kmingas sekvenavimas genetik? pavert? tarpdisciplininiu mokslu, kur susisiekia ir glaud?iai persipina molekulin? biologija, bioinformatika, farmakologija, antropologija, sociologija, teismo medicina ir kt. sritys.

Genetika kitose mokslo ?akose

Genetikos principai taikomi ir kitose srityse, bei nagrin?jami ?vairiose mokslo ?akose.

Taip pat skaitykite

• Genetiniai algoritmai

Nuorodos

• Ran?elis V., 2000: Genetika. – Vilnius.
• Genetikos pagrindai.pdf (J. Lazutka) Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto.
• Elgsenos genetika.pdf (J. Lazutka)
• VU MF ?mogaus ir medicinin?s genetikos katedra Archyvuota kopija 2025-08-08 i? Wayback Machine projekto.
• Genetini? proces? animacijos (neveikia)